šaplynė

šaplỹnė sf. (2) 1. Psn spraga tarp dantų, spragutė, švarplė: Matai, išmušė priekinį dantį, dabar ir matos šaplỹnė Žl. Tavo dantys[e] didelė šaplỹnė – tu nešykštus (juok.) Vdn. 2. Ldk kiaurymė, skylė, plyšys: Koks ten stogas – šaplỹnės vienos Vdn. Išdužo puodo šukė, ir liko šaplỹnė Žl.